Bevartant senus nuotraukų albumus dažnai galima pastebėti, kad bėgant metams plati šypsena keičiasi: atsiranda dantų formos ar spalvos pakitimai, pakinta veido profilis. Dažniausiai – tai yra dantų nudilimo pasekmė, lemianti anatominius ir estetinius dantų, šypsenos ir bendro veido profilio pokyčius.
Dažnai sulaukiamas klausimas odontologo kabinete: „Kodėl dantys dyla?” Su amžiumi dantys dyla visiems tiek dėl natūralių, tiek papildomų išorinių veiksnių: dantų griežimo, netolygaus sąkandžio, dantų erozijos ir kt. Tokie veiksniai paskatina dantų nudilimą, nes įprastai per parą žmogus dantis būna sukandęs tik iki 10 minučių, kai reikia kramtyti ar kalbėti, o griežiant dantimis, laikant juos nevalingai sukandus – šis procesas gali trukti net kelias valandas. Žmogaus dantys yra anatomiškai pritaikyti sukandimui, trunkančiam kelias minutes, tačiau jei šis laikas yra ilgesnis – dantys dėvisi ir dyla daug greičiau. Todėl svarbu atreipti dėmesį, kad kiekvieno žmogaus dantų dilimo procesas yra individualus, priklauantis nuo asmeninių įpročių ir bendros sveikatos būklės.
Šis procesas ypač dažnai stebimas jauniems pacientams, o to priežastis – stesas, neretai išprovouojantis bruksizmą – dantų griežimą. Dantų nudilimas gali būti ir nedidelis, ir gan stiprius, kai:
- pažeistas tik emalis;
- nudilęs išorinis danties audinys ir atsidengęs dentinas;
- didelis kramtomojo paviršiaus nudilimas, sąkandis yra stipriai pažemėjęs.
Kodėl atsiranda dantų nudilimas?
- dėl netaisyklingo sąkandžio, kai ilgą laiką neteisingai kontaktuodami, jie pradeda dilti tarpusavyje;
- bruksizmo nakties laiku, kai nevalingai griežiama dantimis ir danties emalis yra šalinamas nuo kramtomųjų paviršių;
- netaisyklingai plombuotų ar protezuotų dantų, nes likusieji tokiu atveju gauna per didelį krūvį kramtymo metu;
- prarandamų dantų audinių dėl rūgščių poveikio burnoje;
- amžinių pokyčių.
Dantų nudilimą galima atpažinti vizualiai, nors jis vyksta lėtai ir pokyčiai dažnai yra nepastebimi per trumpą laiko tarpą. Neretai šis procesas pastebimas tik po kurio laiko, todėl visad svarbu prisiminti, kad profilaktinių vizitų pas odontologą metu, galima laiku pastebėti apie atsiradusius pokyčius ir gauti reikiamos informacijos apie dantų nudilimo stabilizavimą ar gydymo galimybes.
Dažnai yra jaučiamas ir dantų jautrumas, signalizuoantis apie dantų nudilimą. Taip nutinka, nes nudilus žymiai išorinei dantų daliai, atsidengia viduje esantys nervai, todėl labiau jaučiami temperatūros pokyčiai, valgant ar geriant karštą, šaltą maistą ar gėrimus, plūstant oro srovei.
Dantų nudilimo gydymas yra pradedamas nuo efektyvios komunikacijos su pacientu, išsiaiškinant, kokios yra jo atsradimo priežastys, kaip jas galima eliminuoti ir sąliginai sumažintidantų nudilimo progresavimą. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į paciento mitybą, gydyti ligas, kurios lemia skrandžio rūgščių patekimą įburnos ertmę, aptarti burnos higienos ypatumus ir turimus įgūdžius.
Dantų nudilimui gydyti neretai yra paskiriamos apsauginės bruksizmo kapos – apsauginė plokštelė dantims, leidžianti išvengti griežimo dantimis nakties metu, o siekiant atstatyti nudilusius danties audinius, galima taikyti atsatymą plombomis ( jei nudilimas nėra didelis) arba pasitelkti ortopedinį atsatymo būdą – protezavimą. Šiuo atžvilgiu visada svarbu įvertinti paciento turimus lūkesčius ir juos aptarti dar prieš pradedant gydymą. Reikalinga atsižvelgti ir į būsimų rekonstrukcijų galimus variantus: ar atsatomi ir viršutinio, ir apatinio žandikaulio dantys, ar atsatymas pradedamas tik nuo vieno žandikaulio su perspekktyva atstatyti kitą?
Siekant gydyti dantų nudilimą yra svarbu ieškoti kompromisųbsu pacientu ir sutarti tinkamus sprendimus proceso stabilizavimui ar būsimam gydymo procesui, atsižžvelgiant į dantų nudilimo atsiradimo priežastis, jų eliminavimą, turimus paciento lūkesčius ir sudarytą gydymo planą.